Sporto medicinos gydytojas: „Vaikščiojimas yra būtinybė vyresnio amžiaus žmonėms“

Sporto medicinos gydytojas: „Vaikščiojimas yra būtinybė vyresnio amžiaus žmonėms“

Širdies ir kraujagyslių ligos – viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje. Sveikatos specialistų teigimu, didžiausią tikimybę susirgti minėtomis ligomis turi vyresnio 55 – 74 metų amžiaus atstovai. Jie sako, kad sportas, fizinė veikla jaunystėje negelbsti nuo ligų vyresniame amžiuje. Kaip išsigelbėjimą nuo jų, daktarai rekomenduoja nuolatinį judėjimą, mat visiškai nejudantys asmenys rizikuoja ne ką mažiau negu mėgstantys išgerti ar rūko.

Anot sporto medicinos gydytojo Kęstučio Linkaus, vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje po truputį keičia savo mąstymą ir skiria vis didesnį dėmesį fiziniam aktyvumui. „Manau, kad dabar pagaliau žmonės pradeda suvokti, jog judėjimu jie gali įveikti daugybę ligų ir tikimybę susirgti jomis. Tą įrodo vis didėjantis mano pacientų skaičius. Pabrėšiu tai, kad judėjimo problema labiau liečia vyresnio amžiaus žmones, kurie jau dažnai turi tam tikrų fizinių sutrikimų ir negali sportuoti visavertiškai kaip kad buvo jauni“, – tvirtino gydytojas.

Vaikščiojimas – paprasčiausias būdas spręsti sveikatos problemas

Specialistas teigia, kad kasdien organizmas kaupia tam tikrą energijos kiekį, kurį būtina išlaisvinti. Tą padaryti nėra lengva, kai šiandieniniame pasaulyje dominuoja pasyvus laisvalaikis, darbo pobūdis sėdint prie kompiuterio. „Šiuo metu gyvename fiziškai pasyvioje visuomenėje. Turiu omenyje, kad mes esame sukurti gyventi, judėti, o šiais laikais didelę dalį dienos yra sėdima, pradedant darbu prie kompiuterio, baigiant laisvalaikiu kine, kavinėje ar prie televizoriaus. Tokiu atveju žmogus neišnaudoja jo organizme sukauptos energijos, kuri neišreikšta fizine veikla, gali neigiamai atsiliepti sveikatai. Ją reikia išnaudoti, tuomet organizmas įvairiapusiškai susibalansuoja“, – sakė jis.

Kaip ypatingą naudą teikiančią fizinę veiklą, Kęstutis Linkus įvardyja vaikščiojimą. Tai ypač aktualu viršsvorį turintiems ar pagyvenusiems žmonėms, kurie kenčia nuo nugaros ar sąnarių skausmų. „Vaikščiojimas yra viena paprasčiausių ir elementariausių fizinės veiklos formų. Pavyzdžiui bėgiojimui, dažnas viršsvorį turintis žmogus yra nepasiruošęs. Taip pat, kenčiantys nuo sąnarių ar nugaros skausmų turėtų atkreipti dėmesį, kad bėgant dėvisi pastarosios kūno dalys. Dviratis taip pat dažnai netinka dėl pusiausvyros sutrikimų, didesnės galimybės patirti traumą. Vaikščiojimas yra būtinybė vyresnio amžiaus žmonėms, padedanti spręsti daugelį sveikatos problemų lengviausiu keliu“, – dalinosi patirtimi sporto sveikatingumo specialistas.

Intensyviai vaikščioti rekomenduojama bent 3 kartus per savaitę

Vaikšiojimas veikia sistemiškai. Suaktyvėja raumenų darbas, padidinamas organizmo metabolinės reakcijos, lengvo ar vidutinio intensyvumo krūvis leidžia sumažinti kraujospūdi, o ilguoju periodu didina kaulų tankį. Iš esmės, vaikščiojant dirba didelė dalis kūno raumenų, tad tai naudinga ne tik kvėpavimui, širdies veiklai, bet ir raumenynui.

Sporto medicinos atstovas sako, jog per savaitę šiai veiklai turėtumėme skirti bent 3 dienas per savaitę ir vaikščioti nemažiau kaip pusvalandį – tai aktualu ne tik vyresnio amžiaus grupei.

„Vidutiniškai per dieną rekomenduojama nueiti 10 tūkstančių žingsnų, o tai yra pusantros valandos. Aš asmeniškai savo pacientams rekomenduoju vaikščioti sparčiu žingsniu mažiausiai 3 kartus per savaitę ir tą daryti bent pusvalandį. Labai svarbu nevaikščioti lėtai, o plačiai mojuoti rankomis, kad būtų suintensyvėjęs kvėpavimas, tačiau nebūtų dusulio. Tai svarbu tiek vyresniems dėl širdies ligų rizikos sumažinimo, tiek jaunuoliams, kurie turi palaikyti pastovų fizinį krūvį, ypač jeigu kasdien sėdima prie kompiuterio“, – tvirtino Kęstutis Linkus.

Anot jo, vaikščiojmo naudą įrodo ir jo pacientų būklės pagerėjimas. „Mokslas iš esmės nebesiginčyja dėl fizinio aktyvumo naudos. Dabar svarbiau suprasti tai, kaip tam tikrą fizinę veiklą pritaikyti praktikoje, t.y. kiekvienam žmogui pagal jo fizinę būklę. Turiu ne vieną pacientą, kuris negali užsiimti intensyviu sportu, todėl pradėjo vaikščioti. Stengiantis kasdien bent po pusę valandos skirti intensyviam ėjimui, jie jaučia sumažėjusį kraujospūdį, ekonomiškesnį širdies darbą. Tik reikia nepamiršti savęs stebėti. Tai kuo puikiausias įrodymas, kad vaikščiojimas padeda spręsti širdies ir kraujagyslių ligų problemas“.

Svarbiausia – klausytis organizmo, rekomenduojama pasitarti ir su mediku

Sporto medicinos atstovas pat pabrėžia, kad kiekvieno žmogaus atvejis yra individualus ir prieš tai, net gi ruošiantis eiti intensyvesniu tempu, patartina pasikonsultuoti su gydytoju. Vis dėlto, paprastai savo pacientams vaikštant, medikas rekomenduoja su savimi turėti pulso matuoklį ir stengtis pasiekti vidutinį širdies darbo intensyvumą.

„Paprastai žmogui, norinčiam nuleisti garą vaikščiojant, siūlau pasiekti vidutinį intensyvumą. Tai yra iki 75 proc. maksimalaus pulso. Ypatingai tai rekomenduoju vyresniems žmonėms. Kam varginti organizmą kilnojant svorius, ar, varginti gyvybiškai svarbias kūno dalis bėgiojant? Žinoma, jeigu organizmas tą leidžia – puiku, jeigu ne – rekomenduoju elementariausią minėtąjį būdą. Svarbiausia nepamiršti su savimi turėti aparato, matuojančio pulsą ir stebėti save, klausytis organizmo“, – kalbėjo jis.

Šiek tiek statistikos:
Norime priminti, kad palyginti su 2013 metų lapkričio duomenimis, per du metus, iki 2015 metų lapkričio mėnesio, besimankštinančių skaičius Lietuvoje pakilo nuo 38 iki 59 procentų. Vis dėlto, dauguma jų sudaro jaunimas, priklausantis 15 – 24 metų amžiaus grupei. Tuo metu didžiausioje rizikos grupėje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis esantys 55 – 74 metų amžiaus atstovai, fizinio aktyvumo klausimu yra pasyviausi.

Informaciją parengė virtualių treniruočių portalas www.sportobirza.lt